Tinkamas genėjimas gali padidinti vynmedžio derlingumą, turėti teigiamos įtakos tolimesnei vynuogių brandai. Natūralu, kad žieminiam genėjimui skiriamas ypatingas dėmesys: pasirinktas genėjimo būdas ir laikas. Vynmedžių šakų nupjovimas ne tik pagerina derlingumą, bet ir suteikia jiems tam tikrą formą. Paprastai žiemos genėjimo metu panaikinama apie 80-90 proc. senų vynmedžio šakų.
Lietuvoje tenka išgirsti skirtingų nuomonių dėl genėjimo laiko pasirinkimo. Vieni bijodami šaltos žiemos geni iš rudens nukritus lapams, uždangsto ir laukia pavasario, kiti geni gruodžio pradžioje kai temperatūra bent kelias savaites laikosi mažiau „0“. Aš renkuosi ankstyvo pavasario genėjimą, kai vynmedžio šakos būna pilnai sumedėję ir vynmedis užmigęs žiemos miegui. Tiesa viena – vynmedžiai turi būti atsparūs šalčiams, tinkami augti mūsų sąlygoms, tokie kaip pavyzdžiui Rondo (mėlynos) ar Solaris (baltos) veislės.
Ankstyvą žiemos genėjimą galima pradėti net sausio mėnesio pabaigoje ar vasario mėnesio pradžioje. Per vėlai nugenėti vynmedžiai stipriai nukraujuota, vynmedis susilpnėja, auga blogiau. Ne savo laiku nukirptos šakos kraujavimo procesas gali trukti iki trijų savaičių, todėl augalas praranda labai daug sulčių, kai kurie pumpurai supūva dėl pastovios tekančių sulčių drėgmės.
Lietuvoje priklausomai nuo vietovės, nevienodai pasiskirtos nakties šalnos ir žiemos maksimali temperatūra, kiekviena vynuogių veislė skirtingai žiemoja, vietovės mikroklimatas turi įtakos saulės šilumai, tad kiekvienu atveju į žieminį vynmedžių genėjimą reikėtų žiūrėti individualiai. Siūlau jums patiems eksperimentuoti ir išgauti maksimaliai didelį vynuogių derlingumą.
Surinkęs skirtingų vynuogininkų nuomones, stebėdamas vynmedžių derlingųmą, darau išvadas, kad visų svarbiausia, genėti tada, kai nukrenta vynmedžio lapai ir sumedėja einamųjų metų šakos (pakeičia spalvą iš žalios į rudą). Svarbu, kad žieminį vynmedžių genėjimą atliktumėte iki pumpurų sprogimo. Vynmedžio derlingumui įtakos neturi, kurį žiemos mėnesį apgenėsite vynmedžius.
Ramūnas Pilvelis