Kada metas nuimti vynuogių derlių?

Rugsėjis yra svarbiausias mėnesis vynuogių vegetacijos laikotarpyje. Šiuo laikotarpiu vynuogės gamina ne tik cukrų, bet taip pat rūpinasi tinkamu rūgščių kiekiu, susiformavusiu nuo nesubrendusių žalių vynuogių. Vegetacijos laikotarpiu rūgštys transformuojasi į cukrų, t.y. didėjant cukringumui, mažėja rūgščių kiekis. Kai vynuogių uogose lieka tinkamas cukraus ir rūgščių santykis, vynuogės būna pasiruošę derliaus nuėmimui.

Svarbu taip pat žinoti, kad nuimtas derlius negali ilgai būti paliktas. Reikia, stengtis, kad nuėmus derlių uogos būtų iš karto sutraiškomos ir išspaudžiamos sultys. Su kiekviena uždelsta valanda mažėja sulčių koncentracija, uogos džiūsta.

Tiksliam derliaus nuėmimui nėra jokios schemos, dažniausiai vynininkai analizuodami uogos sulčių sudėtį ir stebi jų pokyčius ir sulaukęs tinkamo momento nuima derlių. Lietuvoje auginant vynuoges lauke, paprastai užtenka matuoti cukraus kiekį, auginant vynuoges šiltnamyje, ypatingai baltam vynui, reikia sekti, kad bendras rūgščių kiekis per daug nenukristų. Rūgščių kiekis uogose turėtų būti tarp 7 ir 10 gramų litre arba matuojant pH- vertę tarp 2.7 ir 3.7 pH.

Norint pasigaminti vyno, tarp 11 ir 13 laipsnių, vynininkas gali paskaičiuoti, kokio kiekio cukraus reikia uogose, kad fermentacijos metu jo pakaktų. Cukraus kiekį iš uogų galima pasimatuoti refraktometro pagalba. Ant refraktometro dangtelio užlašinus porą lašų uogos sulčių, jis parodo misos svorį. Prancūzai ir Australai matuoja Baume skalėje, Amerikiečiai – Brix, Italai – Babo, Austrai – Klosterneuburger (KMV), Vokiečiai – Oechsle laipsniu. Visomis šiomis skalėmis matuojamas misos klampumas lyginant su vandens turiniu. Skirtumas tarp vandens ir matuojamos misos ir sudaro cukraus kiekį sultyse. Lietuvoje tarp vynininkų yra pripažinta BRIX skalė (daugiau apie tai skaitykite kitame straipsnyje, čia).

Galimas ir vėlyvas vynuogių uogų skynimas, leidžiant vynuogėms sukaupti maksimalų cukraus kiekį. Kuom rizikuojam? Prarasti reikiamą rūgštingumą, be kurio vynas prapras savo aromatų „puokštę“; Gali sumažėti sulčių produktyvumas, nes peraugusios uogos pradeda vysti, dalis kekių pradeda pūti ant medžių, uogas apvalgo paukščiai, skruzdėlės ar vapsvos; Gali užklupti didžiosios šalnos.

Tiesa, – tam tikrais atvejais, vėlyvas derliaus nuėmimas gali būti naudingas – norint išgauti sodrų, stiprų ir saldų vyną, papildomai nenaudojant cukraus, vynuogės laikomos ant medžių iki pirmųjų žiemos savaičių, natūraliai sušaldomos arba džiovinamos specialioje patalpoje, išgarinant iš uogų sultis. Iš tokių uogų, sulčių išeiga labai minimali, gaunami didžiuliai sulčių nuostoliai, bet dėl to cukraus koncentracija didžiulė.

Užbaigdamas temą, apibendrinu, kad nuo vyno gamybos pasirinkimo priklauso vynuogių skynimo laikotarpis. Kiekvienas vyndarys norintis išgauti maksimalią vyno kokybę, nuosekliai seka vynuogių uogų brandą, o derlius nuimama atėjus tinkamam metui.

Ramūnas Pilvelis