Kada metas nuimti vynuogių derlių?

Rugsėjis yra svarbiausias mėnesis vynuogių vegetacijos laikotarpyje. Šiuo laikotarpiu vynuogės gamina ne tik cukrų, bet taip pat rūpinasi tinkamu rūgščių kiekiu, susiformavusiu nuo nesubrendusių žalių vynuogių. Vegetacijos laikotarpiu rūgštys transformuojasi į cukrų, t.y. didėjant cukringumui, mažėja rūgščių kiekis. Kai vynuogių uogose lieka tinkamas cukraus ir rūgščių santykis, vynuogės būna pasiruošę derliaus nuėmimui.

Svarbu taip pat žinoti, kad nuimtas derlius negali ilgai būti paliktas. Reikia, stengtis, kad nuėmus derlių uogos būtų iš karto sutraiškomos ir išspaudžiamos sultys. Su kiekviena uždelsta valanda mažėja sulčių koncentracija, uogos džiūsta.

Tiksliam derliaus nuėmimui nėra jokios schemos, dažniausiai vynininkai analizuodami uogos sulčių sudėtį ir stebi jų pokyčius ir sulaukęs tinkamo momento nuima derlių. Lietuvoje auginant vynuoges lauke, paprastai užtenka matuoti cukraus kiekį, auginant vynuoges šiltnamyje, ypatingai baltam vynui, reikia sekti, kad bendras rūgščių kiekis per daug nenukristų. Rūgščių kiekis uogose turėtų būti tarp 7 ir 10 gramų litre arba matuojant pH- vertę tarp 2.7 ir 3.7 pH.

Norint pasigaminti vyno, tarp 11 ir 13 laipsnių, vynininkas gali paskaičiuoti, kokio kiekio cukraus reikia uogose, kad fermentacijos metu jo pakaktų. Cukraus kiekį iš uogų galima pasimatuoti refraktometro pagalba. Ant refraktometro dangtelio užlašinus porą lašų uogos sulčių, jis parodo misos svorį. Prancūzai ir Australai matuoja Baume skalėje, Amerikiečiai – Brix, Italai – Babo, Austrai – Klosterneuburger (KMV), Vokiečiai – Oechsle laipsniu. Visomis šiomis skalėmis matuojamas misos klampumas lyginant su vandens turiniu. Skirtumas tarp vandens ir matuojamos misos ir sudaro cukraus kiekį sultyse. Lietuvoje tarp vynininkų yra pripažinta BRIX skalė (daugiau apie tai skaitykite kitame straipsnyje, čia).

Galimas ir vėlyvas vynuogių uogų skynimas, leidžiant vynuogėms sukaupti maksimalų cukraus kiekį. Kuom rizikuojam? Prarasti reikiamą rūgštingumą, be kurio vynas prapras savo aromatų „puokštę“; Gali sumažėti sulčių produktyvumas, nes peraugusios uogos pradeda vysti, dalis kekių pradeda pūti ant medžių, uogas apvalgo paukščiai, skruzdėlės ar vapsvos; Gali užklupti didžiosios šalnos.

Tiesa, – tam tikrais atvejais, vėlyvas derliaus nuėmimas gali būti naudingas – norint išgauti sodrų, stiprų ir saldų vyną, papildomai nenaudojant cukraus, vynuogės laikomos ant medžių iki pirmųjų žiemos savaičių, natūraliai sušaldomos arba džiovinamos specialioje patalpoje, išgarinant iš uogų sultis. Iš tokių uogų, sulčių išeiga labai minimali, gaunami didžiuliai sulčių nuostoliai, bet dėl to cukraus koncentracija didžiulė.

Užbaigdamas temą, apibendrinu, kad nuo vyno gamybos pasirinkimo priklauso vynuogių skynimo laikotarpis. Kiekvienas vyndarys norintis išgauti maksimalią vyno kokybę, nuosekliai seka vynuogių uogų brandą, o derlius nuimama atėjus tinkamam metui.

Ramūnas Pilvelis

Noriu auginti vynuoges. Nuo ko pradėti?

1. Nuo ko pradėti.

Mūsų sąlygomis vynuogių auginimui svarbiausia yra maksimalus saulės panaudojimas. Prieš pradedant auginti vynuoges svarbiausi yra kelia momentai: tai tinkamai parinkta vieta ir vynuogių rūšis. Vieta yra svarbi tuo, kad uogos gautų maksimaliai saulės šviesos ir šilumos, o rūšis tokia, kad žiemą nenušaltų pumpurai, o sunoktų pakankamai anksti iki pirmųjų rudens šalnų. Netinkamai parinkta vieta gali įtakoti vynuogių cukringumą, derlingumą ir netgi ligas, o netinkamai parinkta vynuogių rūšis gali nesunokti arba žiemą nušalti.

Dirvožemis taip pat įtakoja šilumos kiekį, nors jis nėra toks svarbus. Vynuogės nėra lepios dirvožemiui, o šiluma labiau laikosi akmenuotame dirvožemyje ar lengvame priemolyje. Ideali temperatūra vynuogių augimui yra 25o-28o C. Tokį klimatą vynuogės gauna tik kelias savaites per metus.

Šiame skyriuje rasite užtektinai informacijos apie vynuogių vietos parinkimą ir vynuogių rūšis. Pasiskaitę ir pritaikę žinias praktikoje galėsite džiaugtis puikiu vynuogių derliumi ilgai. Vynuogynas priskiriamas prie paveldėjimų objektų, nes vynmedžiai auga iki 150 metų.

2. Vietos parinkimas

Augančios vynuogės turi gauti pakankamai šviesos, šilumos ir sausos žemės, tad savo būsimoms vynuogėms parinkime vietą į pietų pusę, apsaugotą nuo šiaurės ir vakarų vėjų, žemę kurioje nesilaiko vanduo.

Vietai parinkti galite naudoti savo namo mūro pietinę sieną, ji puiki tuo, kad apsaugo nuo skersvėjų ir veikia kaip šilumos akumuliatorius naktį kai oras atvėsta. Prie sienos augantį vynmedį galima formuoti savo norima forma, apeinant langą ar duris. Sekančiame skyriuje apie vynuogyno tvirtinimus rasite pakankamai pavyzdžių vynmedžių formavimui prie sienos. Šis metodas yra labai populiarus šiaurinėse klimato zonose. Kad vynuogių šakos turėtų kur laikytis ant sienos patartina pritvirtinti vielas išdėstytas norimai vynmedžio formai. Tarpai tarp vielų turėtų būti iki 50 cm.

Namuose tinka ir žemės plotas kuris yra atviras pietų saulės spinduliams, kur niekas neužstoja saulės šviesos. Tam, kad pakankamai gerai išsilaikytų šiluma, svarbu yra jog toje vietoje nesusidarytų vakarų ir šiaurės rytų skersvėjai. Vynuogės nemėgsta vandens pertekliaus, todėl žemėje neturi laikyti vanduo.

Vokiečiai sako: kad didelės vynuogės auga prie didelės upės. Iš tiesų vynuogėms reikia daugiau nei būti šalia vandens: šilto šlaito, sausos žemės ir daug šviesos. Mūsų vietovėje vasarą saulės spinduliai dienos metu į žemę atsitrenkia apie 40 laipsnių kampu, todėl tokio kampo šlaitas saulės šilumą priima maksimaliai. Naktį nuo šlaito viršaus pažeme krenta šaltas oras, o tuo pačiu metu nuo vandens susiformavęs šiltas oras pažeme kyla į šlaito viršų. Taip susidaro idealios vynuogių auginimo sąlygos.

3. Vynuogių veislės

Pasirinkus vynuogių auginimo vietą, išsirenkame vynuoges. Šiandien pasirinkimas tarp mūsų klimate augančių vynuogių yra didelis. Galite rinktis iš Lietuvoje išvestų ir daigintų vynuogių, iš Latvijos vynininkų vynuogių ar Lenkijoje, Vokietijoje daigintų vynuogių veislių. Vynuogių veislės yra skaidomos į vynines ir valgomas, kurios gali būti skirtingų spalvų: baltos, rausvos ir mėlynos.

Vyninių veislių vynuogės yra aromatingesnės ir sultingesnės, tačiau ne tokios traškios ir didelės kaip valgomųjų veislių. Vyninėse vynuogėse taip pat didesnis cukraus ir rūgščių kiekis.

Tikrų vyninių veislių tinkamų mūsų klimatui yra labai nedaug. Paprastai mūsų klimate auga hibridinės veislės, vitis vinifera šeimos vyynmedžiai neatsparūs šalčiams, o sunoksta vėlyvą rudenį, todėl mūsų klimatui netinka. Hibridinės vynmedžių rūšys puikiai atlaiko didelius žiemos šalčius ir anksti sunoksta (pirmus du metus kol kamienas nesutvirtėjo reikia žiemą uždengti), bei kiekviena iš jų turi savo išskirtinio skonio. Detaliau apie tai rasite čia.

Aš labiausiai pasitikiu ir orientuojuosi į Vokietijos veislynus, ne dėl to, kad nevertinu Lietuviškų, o dėl to, kad Vokietija stipriai pažengus vynuogių auginime šiauriniame klimate. Prieš kelis šimtmečius Vokietija galutinai sulaužė nuostatas, kad vynuogės gali užaugti tik pietinio klimato juostoje.

4. Vynuogių sodinimas

Vynmedžius sodinti reikia nuo balandžio iki gegužės vidurio kai žemės temperatūra yra 7-10o C, anksčiau yra pavojinga sodinti dėl šalnų. Idealu, jeigu vynmedžių sodinukai jau turi pakankamai gerai išvystytą šaknų sistemą, turintys poskiepius atsparius ligoms ir šalčiams.

Pasiruošimas:

Žemė. Prieš sodinimą geriausia žemę paruoši iš rudenio ją išpurenant, bei tai nėra būtina sąlyga.

Vynmedžiams yra tinkamiausias optimalus pH kiekis dirvožemyje 6,5 – 7,5 pH. Esant pertekliui mažinkite pH su citrinos rūgštimi, o pakelti pH galima užpilti medžio pelenais. Galima sodinimui naudoti kompostinę žemę.

Tara. Turėkite indą sodinukams pamerkti į vandenį. Patariama sodinukus pamerkti prieš dieną, 24 val.. Prieš sodinimą sodinukus visada laikyti vėsiai 2-10o C temperatūroje.

 

Apsauga nuo žvėrių. Tai gali būti apsauga aplink medelį arba teritorijos aptvėrimas plėvele.

Sodinimas:

Prie sienos vynmedį sodiname apie 20-30 cm nuo sienos, į iškastą duobę vynmedį pasodinti pasvirą į sieną. Į iškastą duobę įpilame 2-3 litrus vandens ir įdedame sodinuką bei strypą ar medinę lazdelę. Pagal poreikį užberiame kompostinės žemės vėliau likusiomis žemėmis. Sodinuką įsodiname tokiame gylyje, kad iš žemės išlystų apie 3–5 cm. Pagrindinių šaknų stipriai neužspaudžiame, kad šaknims užtektų deguonies.

Prižiūrėkime, kad tik ką pasodintiems medeliams užtektų vandens.

Plyname lauke sodinukus sodiname pagal iš anksto pasiruoštą planą. Vynmedžiai sodinami eilėmis, po 2,4-3 metro pločio tarp eilių. Eilėse vynmedžiai sodinami nuo 0.8 iki 1.8 metrų tarpais, priklausomai nuo to kokį genėjimo būdą pasirinksite. Daugiau apie vynmedžių genėjimą rasite sekančiame skyriuje Vynuogyno tvirtinimas.

Patieskime aplink sodinukus juoda agro plėvele, apsaugančia žemę nuo piktžolių augimo arba dažnai ravėkime, kad piktžolės neatimtų iš sodinukų reikiamos energijos.

 

 

Vynuogės Lietuvoje

vynuoges Lietuvoje

Galiu drąsiai teigti, kad tinkamai parinkus vietą ir vynuogių veislę, Lietuvoje užauga vynuogės, savo skoniu ir saldumu nenusileidžiančios vynuogėms užaugusioms seniausias tradicijas turinčiuose vynuogynuose. Tad, ar tikrai galima auginti vynuoges Lietuvoje?

Pradedant rašyti apie vyną Lietuvoje, pirmiausia į mintį ateina niūros gaidos, nes tenka pripažinti, kad vyno kultūra Lietuvoje silpna, vynuogių auginimas naudojamas apželdinimui, o ne vynuogių derliui. Tai daugeliu atveju įtakoja nusistovėjusios tradicijos, didžiąja dalimi klimatinės sąlygos Lietuvoje. Kai aš prasitariu, kad auginu vynuoges Lietuvoje, iš daugelio pašnekovų išgirstu klausimus: čia Lietuvoje? ar vynuogės normalios?  kiti sako, kad turbūt saldžios nebūna. Aišku taip šneka tie kuriems vaikystėje teko ragauti beveik laukinėm sąlygom užaugusių vynuogių, augusių patvoryje ar prie namo sienos.

Galiu drąsiai teigti, – kad mitas sugriautas, nes auginu vynuoges nuo 2007 metų, jau ne vienerius metus džiaugiuosi, kad vynuogių auginimas lietuvoje pasiteisino, o užaugintos vynuogės, yra tinkamos, būtent geram vynui pasigaminti.  Tinkamai parinkus vietą ir vynuogių veislę Lietuvoje užauga idealios vynuogių kekės, savo skoniu ir saldumu nenusileidžiančios vynuogėms užaugusioms seniausias tradicijas turinčiuose vynuogynuose.

Lietuvos didžiosios kunigaikštystės laikais vynuogių vynas ir uogos nebuvo naujiena. Bažnyčiose ir cerkvėse vynuogių vynas buvo vartojami apeigų metu. XVIII amžiuje Lietuvoje buvo 23 vienuolijos su 339 vynuogynais. Dauguma vienuolynų turėjo savo sodus, vynuogynus, kur augino savo vynuoges, o iš vynuogių gamindavo vyną.

Rašytiniuose šaltiniuose rasta, kad Lietuvoje vynmedžius pirmasis paminėjo Žanas Emanuelis Žiliberas. 1781-1783 metais Vilniaus universitete dėstė gamtos mokslus, jo iniciatyva buvo įkurtas botanikos sodas, kuriame be kitų retesnių augalų, buvo auginama ir keletas vynmedžių, kaip vaizdinė priemonė studentams („Vynuogių auginimas“, p.14).

Oro temperatūra Lietuvos teritorijoje pasiskirsto nevienodai, priklausomai nuo reljefo ir žemės sandaros struktūros. Lietuvos klimatą įtakoja nuo Atlanto vandenyno atslenkantys ciklonai, dirvožemis, žemės reljefas, ir augalija. K.Kaušyla, tirdamas mikroklimatines Lietuvos teritorijos ypatybes išsiaiškino, kad svarbiausiais klimato veiksnys 39 % yra dirvožemis ir hidrogeologinės sąlygos, ir tik 24 % reljefas kita dalis sudaro augalija ir mikroklimatinis santykis. Vasaros temperatūrą formuoja du veiksniai: nuotolis nuo jūros ir vietovės aukštis, kurie vienas kitą tarsi kompensuoja. Teritoriniai temperatūros skirtumai liepą tesiekia 1,3-1,4 oC, išsiskiria šilti Nevėžio ir Nemuno vidurupio slėniai, kuriuose liepos mėnesio vidutinė oro temperatūra siekia 17-17,5 oC. Meilutė Kabailienė savo knygoje „ Gamtinės aplinkos raida Lietuvoje per 14000 metų“ pateikia liepos mėnesio Lietuvos oro temperatūros stebėjimų žemėlapį.

Mūsų klimatui būdinga žiema su minkšta nestoro sniego danga, palyginti šaltais pavasariais, vidutiniškai šilta vasara, šiltas ir lietingas ruduo, dominuoja vėlyvos šalnos pavasarį ir ankstyvos rudenį. Kokios vynuogės (vynmedžiai) yra tinkami auginti Lietuvoje? Mūsų klimate auginami vynmedžiai turėtų turėti ypač greitą vegetacijos laikotarpį, kad neužkluptų ankstyvos rudens šalnos.

Vynuogių augintojų specialistai pripažįsta, kad šiauriniuose kraštuose užaugintos vynuogės savo skoniu ir išvaizda pranoksta vynuoges užaugintas pietuose tuo, kad esant 30 – 35 laipsnių temperatūrai sparčiai plinta ligos ir kenkėjai, todėl pietuose vynmedžiai per sezoną purškiami per keliolika kartų, tad mūsų kraštuose užaugintos vynuogės yra kur kas švaresnės.