1. Nuo ko pradėti.
Mūsų sąlygomis vynuogių auginimui svarbiausia yra maksimalus saulės panaudojimas. Prieš pradedant auginti vynuoges svarbiausi yra kelia momentai: tai tinkamai parinkta vieta ir vynuogių rūšis. Vieta yra svarbi tuo, kad uogos gautų maksimaliai saulės šviesos ir šilumos, o rūšis tokia, kad žiemą nenušaltų pumpurai, o sunoktų pakankamai anksti iki pirmųjų rudens šalnų. Netinkamai parinkta vieta gali įtakoti vynuogių cukringumą, derlingumą ir netgi ligas, o netinkamai parinkta vynuogių rūšis gali nesunokti arba žiemą nušalti.
Dirvožemis taip pat įtakoja šilumos kiekį, nors jis nėra toks svarbus. Vynuogės nėra lepios dirvožemiui, o šiluma labiau laikosi akmenuotame dirvožemyje ar lengvame priemolyje. Ideali temperatūra vynuogių augimui yra 25o-28o C. Tokį klimatą vynuogės gauna tik kelias savaites per metus.
Šiame skyriuje rasite užtektinai informacijos apie vynuogių vietos parinkimą ir vynuogių rūšis. Pasiskaitę ir pritaikę žinias praktikoje galėsite džiaugtis puikiu vynuogių derliumi ilgai. Vynuogynas priskiriamas prie paveldėjimų objektų, nes vynmedžiai auga iki 150 metų.
2. Vietos parinkimas
Augančios vynuogės turi gauti pakankamai šviesos, šilumos ir sausos žemės, tad savo būsimoms vynuogėms parinkime vietą į pietų pusę, apsaugotą nuo šiaurės ir vakarų vėjų, žemę kurioje nesilaiko vanduo.
Vietai parinkti galite naudoti savo namo mūro pietinę sieną, ji puiki tuo, kad apsaugo nuo skersvėjų ir veikia kaip šilumos akumuliatorius naktį kai oras atvėsta. Prie sienos augantį vynmedį galima formuoti savo norima forma, apeinant langą ar duris. Sekančiame skyriuje apie vynuogyno tvirtinimus rasite pakankamai pavyzdžių vynmedžių formavimui prie sienos. Šis metodas yra labai populiarus šiaurinėse klimato zonose. Kad vynuogių šakos turėtų kur laikytis ant sienos patartina pritvirtinti vielas išdėstytas norimai vynmedžio formai. Tarpai tarp vielų turėtų būti iki 50 cm.
Namuose tinka ir žemės plotas kuris yra atviras pietų saulės spinduliams, kur niekas neužstoja saulės šviesos. Tam, kad pakankamai gerai išsilaikytų šiluma, svarbu yra jog toje vietoje nesusidarytų vakarų ir šiaurės rytų skersvėjai. Vynuogės nemėgsta vandens pertekliaus, todėl žemėje neturi laikyti vanduo.
Vokiečiai sako: kad didelės vynuogės auga prie didelės upės. Iš tiesų vynuogėms reikia daugiau nei būti šalia vandens: šilto šlaito, sausos žemės ir daug šviesos. Mūsų vietovėje vasarą saulės spinduliai dienos metu į žemę atsitrenkia apie 40 laipsnių kampu, todėl tokio kampo šlaitas saulės šilumą priima maksimaliai. Naktį nuo šlaito viršaus pažeme krenta šaltas oras, o tuo pačiu metu nuo vandens susiformavęs šiltas oras pažeme kyla į šlaito viršų. Taip susidaro idealios vynuogių auginimo sąlygos.
3. Vynuogių veislės
Pasirinkus vynuogių auginimo vietą, išsirenkame vynuoges. Šiandien pasirinkimas tarp mūsų klimate augančių vynuogių yra didelis. Galite rinktis iš Lietuvoje išvestų ir daigintų vynuogių, iš Latvijos vynininkų vynuogių ar Lenkijoje, Vokietijoje daigintų vynuogių veislių. Vynuogių veislės yra skaidomos į vynines ir valgomas, kurios gali būti skirtingų spalvų: baltos, rausvos ir mėlynos.
Vyninių veislių vynuogės yra aromatingesnės ir sultingesnės, tačiau ne tokios traškios ir didelės kaip valgomųjų veislių. Vyninėse vynuogėse taip pat didesnis cukraus ir rūgščių kiekis.
Tikrų vyninių veislių tinkamų mūsų klimatui yra labai nedaug. Paprastai mūsų klimate auga hibridinės veislės, vitis vinifera šeimos vyynmedžiai neatsparūs šalčiams, o sunoksta vėlyvą rudenį, todėl mūsų klimatui netinka. Hibridinės vynmedžių rūšys puikiai atlaiko didelius žiemos šalčius ir anksti sunoksta (pirmus du metus kol kamienas nesutvirtėjo reikia žiemą uždengti), bei kiekviena iš jų turi savo išskirtinio skonio. Detaliau apie tai rasite čia.
Aš labiausiai pasitikiu ir orientuojuosi į Vokietijos veislynus, ne dėl to, kad nevertinu Lietuviškų, o dėl to, kad Vokietija stipriai pažengus vynuogių auginime šiauriniame klimate. Prieš kelis šimtmečius Vokietija galutinai sulaužė nuostatas, kad vynuogės gali užaugti tik pietinio klimato juostoje.
4. Vynuogių sodinimas
Vynmedžius sodinti reikia nuo balandžio iki gegužės vidurio kai žemės temperatūra yra 7-10o C, anksčiau yra pavojinga sodinti dėl šalnų. Idealu, jeigu vynmedžių sodinukai jau turi pakankamai gerai išvystytą šaknų sistemą, turintys poskiepius atsparius ligoms ir šalčiams.
Pasiruošimas:
Žemė. Prieš sodinimą geriausia žemę paruoši iš rudenio ją išpurenant, bei tai nėra būtina sąlyga.
Vynmedžiams yra tinkamiausias optimalus pH kiekis dirvožemyje 6,5 – 7,5 pH. Esant pertekliui mažinkite pH su citrinos rūgštimi, o pakelti pH galima užpilti medžio pelenais. Galima sodinimui naudoti kompostinę žemę.
Tara. Turėkite indą sodinukams pamerkti į vandenį. Patariama sodinukus pamerkti prieš dieną, 24 val.. Prieš sodinimą sodinukus visada laikyti vėsiai 2-10o C temperatūroje.
Apsauga nuo žvėrių. Tai gali būti apsauga aplink medelį arba teritorijos aptvėrimas plėvele.
Sodinimas:
Prie sienos vynmedį sodiname apie 20-30 cm nuo sienos, į iškastą duobę vynmedį pasodinti pasvirą į sieną. Į iškastą duobę įpilame 2-3 litrus vandens ir įdedame sodinuką bei strypą ar medinę lazdelę. Pagal poreikį užberiame kompostinės žemės vėliau likusiomis žemėmis. Sodinuką įsodiname tokiame gylyje, kad iš žemės išlystų apie 3–5 cm. Pagrindinių šaknų stipriai neužspaudžiame, kad šaknims užtektų deguonies.
Prižiūrėkime, kad tik ką pasodintiems medeliams užtektų vandens.
Plyname lauke sodinukus sodiname pagal iš anksto pasiruoštą planą. Vynmedžiai sodinami eilėmis, po 2,4-3 metro pločio tarp eilių. Eilėse vynmedžiai sodinami nuo 0.8 iki 1.8 metrų tarpais, priklausomai nuo to kokį genėjimo būdą pasirinksite. Daugiau apie vynmedžių genėjimą rasite sekančiame skyriuje Vynuogyno tvirtinimas.
Patieskime aplink sodinukus juoda agro plėvele, apsaugančia žemę nuo piktžolių augimo arba dažnai ravėkime, kad piktžolės neatimtų iš sodinukų reikiamos energijos.