Vynuogės Lietuvoje

Galiu drąsiai teigti, kad tinkamai parinkus vietą ir vynuogių veislę, Lietuvoje užauga vynuogės, savo skoniu ir saldumu nenusileidžiančios vynuogėms užaugusioms seniausias tradicijas turinčiuose vynuogynuose. Tad, ar tikrai galima auginti vynuoges Lietuvoje?

Pradedant rašyti apie vyną Lietuvoje, pirmiausia į mintį ateina niūros gaidos, nes tenka pripažinti, kad vyno kultūra Lietuvoje silpna, vynuogių auginimas naudojamas apželdinimui, o ne vynuogių derliui. Tai daugeliu atveju įtakoja nusistovėjusios tradicijos, didžiąja dalimi klimatinės sąlygos Lietuvoje. Kai aš prasitariu, kad auginu vynuoges Lietuvoje, iš daugelio pašnekovų išgirstu klausimus: čia Lietuvoje? ar vynuogės normalios?  kiti sako, kad turbūt saldžios nebūna. Aišku taip šneka tie kuriems vaikystėje teko ragauti beveik laukinėm sąlygom užaugusių vynuogių, augusių patvoryje ar prie namo sienos.

Galiu drąsiai teigti, – kad mitas sugriautas, nes auginu vynuoges nuo 2007 metų, jau ne vienerius metus džiaugiuosi, kad vynuogių auginimas lietuvoje pasiteisino, o užaugintos vynuogės, yra tinkamos, būtent geram vynui pasigaminti.  Tinkamai parinkus vietą ir vynuogių veislę Lietuvoje užauga idealios vynuogių kekės, savo skoniu ir saldumu nenusileidžiančios vynuogėms užaugusioms seniausias tradicijas turinčiuose vynuogynuose.

Lietuvos didžiosios kunigaikštystės laikais vynuogių vynas ir uogos nebuvo naujiena. Bažnyčiose ir cerkvėse vynuogių vynas buvo vartojami apeigų metu. XVIII amžiuje Lietuvoje buvo 23 vienuolijos su 339 vynuogynais. Dauguma vienuolynų turėjo savo sodus, vynuogynus, kur augino savo vynuoges, o iš vynuogių gamindavo vyną.

Rašytiniuose šaltiniuose rasta, kad Lietuvoje vynmedžius pirmasis paminėjo Žanas Emanuelis Žiliberas. 1781-1783 metais Vilniaus universitete dėstė gamtos mokslus, jo iniciatyva buvo įkurtas botanikos sodas, kuriame be kitų retesnių augalų, buvo auginama ir keletas vynmedžių, kaip vaizdinė priemonė studentams („Vynuogių auginimas“, p.14).

Oro temperatūra Lietuvos teritorijoje pasiskirsto nevienodai, priklausomai nuo reljefo ir žemės sandaros struktūros. Lietuvos klimatą įtakoja nuo Atlanto vandenyno atslenkantys ciklonai, dirvožemis, žemės reljefas, ir augalija. K.Kaušyla, tirdamas mikroklimatines Lietuvos teritorijos ypatybes išsiaiškino, kad svarbiausiais klimato veiksnys 39 % yra dirvožemis ir hidrogeologinės sąlygos, ir tik 24 % reljefas kita dalis sudaro augalija ir mikroklimatinis santykis. Vasaros temperatūrą formuoja du veiksniai: nuotolis nuo jūros ir vietovės aukštis, kurie vienas kitą tarsi kompensuoja. Teritoriniai temperatūros skirtumai liepą tesiekia 1,3-1,4 oC, išsiskiria šilti Nevėžio ir Nemuno vidurupio slėniai, kuriuose liepos mėnesio vidutinė oro temperatūra siekia 17-17,5 oC. Meilutė Kabailienė savo knygoje „ Gamtinės aplinkos raida Lietuvoje per 14000 metų“ pateikia liepos mėnesio Lietuvos oro temperatūros stebėjimų žemėlapį.

Mūsų klimatui būdinga žiema su minkšta nestoro sniego danga, palyginti šaltais pavasariais, vidutiniškai šilta vasara, šiltas ir lietingas ruduo, dominuoja vėlyvos šalnos pavasarį ir ankstyvos rudenį. Kokios vynuogės (vynmedžiai) yra tinkami auginti Lietuvoje? Mūsų klimate auginami vynmedžiai turėtų turėti ypač greitą vegetacijos laikotarpį, kad neužkluptų ankstyvos rudens šalnos.

Vynuogių augintojų specialistai pripažįsta, kad šiauriniuose kraštuose užaugintos vynuogės savo skoniu ir išvaizda pranoksta vynuoges užaugintas pietuose tuo, kad esant 30 – 35 laipsnių temperatūrai sparčiai plinta ligos ir kenkėjai, todėl pietuose vynmedžiai per sezoną purškiami per keliolika kartų, tad mūsų kraštuose užaugintos vynuogės yra kur kas švaresnės.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *