Kokią rolę vynuogynui turi organinės trąšos?
- Skatinti vynmedžių augimą ir vystymąsi;
- Kompensuoja organinių medžiagų nuostolius, susidariusius dėl natūralių dirvos irimo procesų.
- Stabilizuoti arba padidinti humuso kiekį dirvožemyje;
- Vynmedžius ir vynuoges maitina maistingomis medžiagomis;
- Maistinių medžiagų įsisavinimas mažinant mineralinių trąšų poreikį, ypač azoto;
- Tarnauja kaip žemės danga ir žemės erozijos apsauga;
- Pagerina dirvožemio struktūrą, nuo per ilgą laiką sutryptos ar suvažinėtos žemės;
- pagerinti vandens prasiskverbimą į dirvožemį.
Pastabos dėl komposto iš biogeninių medžiagų (pilnai suardomos medžiagos) .
Komposto kokybė pasižymi skirtingomis savybėmis, kuri priklauso nuo įvairių komposto žaliavų sudėties. Naudojant kompostavimo priemones ir veiksmus, gali būti sukurtas kompostas, atitinkantis vynuogynui tinkamas charakteristikas. Kompostavimo proceso sėkmė visų pirma priklauso nuo:
- bioskaidžių atliekų ir struktūrinės medžiagos (medienos atliekų, šiaudų ir pan.) gero susmulkinimo; optimalus dalelių dydis:
– 3÷30 mm – priverstinės aeracijos ir/arba mechaninio maišymo uždaruose įrenginiuose,
– 5÷50 mm – natūralios (savaiminės) aeracijos vartomuose kaupuose (rietuvėse);
2.anglies/azoto (C/N) santykio:
-kompostavimo pradžioje ~ 25÷30 (35) : 1,
-vėliau palaipsniui sumažėjantis iki < 20:1,
-galutinai subrendusiame komposte ~ 15:1;
3.kompostuojamo mišinio drėgnumo; optimalus ~ 55÷60%;
4. pH ~ 6,5÷8,
5. deguonies koncentracijos ~ 10% (pradinės mezofilinės ir, ypač, termofilinės stadijos metu būtinai > 5%), kurią užtikrina oro srautas ~ 0,5 ÷1,5 m³ / d kg sausųjų organinių medžiagų (SOM) termofilinės stadijos metu, vėliau auštant (mezofilinė brendimo ir stabilizacijos fazė) palaipsniui mažėjantis;
6. temperatūtros ~ 45÷65°C (dėl pasterizacijos/higienizacijos – dezinfekcijos poreikio -temperatūra turi būti > 55°C).
Netinkamas kompostas gali turėti nepageidaujamą poveikį dirvožemiui: nepageidaujamų organinių ir neorganinių medžiagų kaupimosi dirvožemyje; vynmedžių pažeidimai dėl nebrandaus komposto; per didelis azoto kiekio įsisavinimas; piktžolių sėklų, kenkėjų buvimas komposte; balastinių sunkiųjų medžiagų likučiai (plastiko, stiklo, akmenų ir metalo dalys); netinkamas komposto naudojimo laikas ar per didelis komposto kiekis.
Komposto tipai:
Dėl skirtingos komposto kokybės (augalų suderinamumo ir brandinimo termino) pagal naudojimo tipą esmės skirstomas į šviežią ir brandų kompostą.
Šviežias kompostas, kurio irimo ir dezinfekcijos etapas yra baigtas, o palyginti su brandžiu kompostu turi didelę dalį organinių medžiagų ir C/N santykinį kiekį. Šviežio komposto tolimesnis skaidymas yra perkeliamas į žemę. Tokiu būdu kompostuojant gali nudegti augalas, taip pat jaučiamas didesnis komposto skleidžiamas kvapas.
Brandaus komposto organinės medžiagos yra pilnai stabilios ir suderintos augti augalams. Kompostavimo metu organinės medžiagos (celiuliozė, baltymai, riebalai, ligninas) išsiskaido ir iš dalies virsta humusu. Šis rezultatas gerina dirvožemio fizines savybes skatina biologinį dirvožemio aktyvumą. Organinių medžiagų kiekis komposte dažnai yra apie 30 -40 proc. bendros sausos masės. Žeme jau galima vadinti esant 15 proc..
Komposte esančių augalų maistinių medžiagų kiekis priklauso nuo pradinių medžiagų ir puvimo stiprumo laipsnio. Kompostavimo dėžės pagamina aukštesnės kokybės kompostą nei atviras žalios žolės kompostas ar kompostas kuris maišomas organinėse pramoninėse trąšose.
Tipas |
Organinių atliekų kompostas |
Žaliasis kompostas |
Atliekų kompostas |
Maistinė medžiaga |
Procentinis kiekis sausoje masėje (%) |
||
Bendrasis azotas (N) |
1,0 |
0,6 |
1,3 |
Bendrasis fosforas (P2 05) |
0,7 |
0,3 |
1,7 |
Bendrasis kalis (K20) |
0,8 |
0,8 |
0,3 |
Bendrasis magnis (MgO) |
0,6 |
0,7 |
0,5 |
Bendrasis kalcis (CaO) |
5,0 |
4,7 |
5,5 |
Lentelėje pateikti pavyzdžiai, parodo kokią procentinę dalį sudaro maistinės medžiagos skirtinguose kompostų mišiniuose. Tai, kompostas iš įvairių atliekų surinktų namuose organinių atliekų kompostas (kavos/arbatos, vaisių, daržovių, augalų ir daržo atliekos), žaliasis kompostas (pieva, žolė, žalieji lapai) ir atliekų kompostas (nuotėkų dumblas). Dėl labai stipriai kintamų medžiagų kiekio, tikslaus medžiagų kiekio apskaičiuoti nėra galimybės. Jūs turėtumėte kiekvieną kartą pasidaryti komposto analizę, kad nusistatyti tikslų medžiagų kiekį.
Organinių trąšų norma.
Kuo bus atliekama intensyvesnė žemės priežiūra, tuo bus stipresnis organinių medžiagų skaidymas vynuogyne. Vadovaujantis tinkama norma, vynuogynui per penkerius metus reikėtų maksimaliai 400 kg sausosios masės organinės trąšos vienam arui, atsižvelgiant į aukščiau pateiktų maistinių medžiagų lygį. Tręšiant vynuoges savo hobio sode, ne daugiau 10 litrų m2 per metus.
Vynmedžiai turi mažą maistinių medžiagų poreikį, todėl patartina naudoti kompostą su maža maistinių medžiagų koncentracija. Kompostas taip pat gali būti naudojamas ant žemės paviršiaus išvengti žemės erozijai, padengiant žemę 10-30 mm sluoksniu komposto mulčiavimui. Geriausia naudoti rudenį, tręšiant žemę prieš žiemą, esant žemės poreikiui pavasarį. Skurdžiose dirvose padidėja chlorozės atsiradimo rizika, su kompostu per ilgą laiką galima dirvožemį atstatyti gerinant humoso kiekį.
Galima tręšti vynuogyną su pramoninėmis organinėmis trąšomis, kurios būna pagamintos iš augalinės ar gyvūninės kilmės trąšų, kur maistinės medžiagos išgaunamos natūraliu būdu, skaidant atliekas su žeme. Tokių trąšų dėka galima išlaikyti tolygų tęstinį vynmedžių augimą. Vėlgi, reikia išlaikyti tręšimo normas pagal aukščiau minėtus duomenis.
Galima rasti pardavime siūlomų trąšų vynuogėms, kaip organinių – mineralinių trąšų mišinys.