Vynmedžių kenkėjai

Grybelinės porų yra visur. Iš vienos pusės jie yra naudingi, nes mažina organinę masė, bet kai grybelis atsiranda tavo žemės plote ant vynmedžio lapų ir pačių vynuogių jis tampa parazitu niokojančiu derlių ir draugiškumo jam nelieka visai.

Grybelis (pelėsiai) išoriškai matomi ant visų žalių vynmedžio dalių: lapų, jaunų kekių, ūglių, posūnių, žalio kamieno todėl juos lengva atpažinti. Jie sutrikdo augalų fotosintezę ir atima būtinas maistines medžiagas. Užkrėtimas pirmiausia pasireiškia ant lapų, vidinės pusės audinio, panašios į naftos dėmes.

Apsisaugojimo priemonių yra. Vynmedžio priežiūra nustatoma individualiai kiekvienu atveju įvertinant augalo pažeidimą ir ligos formavimosi stadiją. Grybelinėms ligoms naikinti naudojami cheminiai preparatai – fungicidai, priskiriami prie pesticidų cheminės grupės.

Vynuogininkystėje prieš grybelines ligas gydoma ne tik cheminės priemonėmis, bet galima joms užbėgti jeigu tinkamai parinksime priemones palaikančios sveiką ir ilgą vynuogių augimą.

  • Jei žemė ilgai laiko drėgmę, būtina įrengti drenažą, padaryti nuolydžius vandeniui nubėgti;
  • iš rudenio tarp vynmedžių būtina aparti ar išpurenti žemę;
  • patręšti žemę organinėmis trąšomis, mėšlu ar kompostu;
  • Atvirame lauke augančias vynuoges apsodinti daugiamečiais augalais atliekančiais virusų gaudyklės rolę. Tai gali būti linai, mėlynžiedė liucerna, ridikai (raphanus), rapsai.
  • Sodinti virusų ištestuotas vynuogių rūšis, sodinukus be virusų.
  • Šalia vynuogių sodinti vaistines medetkas, čiobreliai, česnakus ir svogūnus.
  • Sekti biologinį aktyvumą ir antagonistus žemėje.
  • Nepalikti pūti nugenėtus lapus ir šakas.
  • Harmoninis maistinių medžiagų aprūpinimas tręšiant organinėmis trąšomis.

Vienas ar kitas apsaugos būdas yra geras tas kurį pasirenka pats vynuogių augintojas. Pas mus yra kenkėjų, bet ne tiek daug, kad negalima būtų apsisaugoti. Siūlau kiekvienam vadovautis savo galva ir elgtis taip kaip kiekvienu metu atrodo tinkama.

Netikroji miltligė (Plasmopara viticola),

yra viena iš augalų grybinių ligų kuria serga vynmedžiai, jos sukėlėjas yra Plasmopara viticola. Vyno pramonėje ji turi ypatingą įtaką, nes gali sukelti didelę labai žalą. Europoje 1878 metais ji nusiaubė didžiąją dalį europos vynuogynų, kai sunyko apie 50 proc. visų vynuogynų. Nors Lietuvoje ji aptikta tik 1930 metais, bet ji sėkmingai plinta šiuo laikotarpiu. Labai nemažai pažįstamų vynuogininkų Lietuvoje nuo šios ligos nukentėjo 2010 metais.

Simptomai:

Liga pirmiausiai pažeidžia lapus, ant lapų apatinės pusės pradeda formuotis šviesiai pilkos dėmės, po 7-10 dienų, pereina prie nesumedėjusių ūglių, susidaro tamsiai pilkos spalvos dėmės, dar vadinamos „naftos dėmės“, dar po 7 dienų prie žiedkočių ir galiausiai prie uogų. Liga vystosi, kai joms yra palankus oras, esant didelei drėgmei atmosferoje. Ji plinta tiek prie didelės kaitros, tiek prie vėsaus klimato.

Galiausiai dėmės išplinta, lapai nudžiūsta ir nukrinta ant žemės. Liga užkrėstuose lapuose gali žiemoti iki pat pavasario, todėl patariama užkrėstus lapus surinkti ir išmesti kur atokiau. Uogų žiedkočiai vysta, džiūsta, uogos raukšlėjasi, ruduoja, nudžiūsta ir nukrinta. Kaip matome liga gali sunaikinti vynmedį per gana trumpą laiką, todėl pastebėjus pirmus simptomus, būtina naudoti apsaugos priemones, nelaukiant, kol liga išplis ant visų lapų.

Rožės šia grybine liga serga taip pat, ir ji yra lepesnė nei vynuogės, užkratas ateina šiek tiek anksčiau nei vynuogėms. Tenka daug kur matyti, kad vynuogynuose prie lysvių sodinamos rožės, kaip priemonė, galinti iš anksto nustatyti būsimos ligos požymius. Kuo anksčiau bus imtasi apsaugos priemonių, tuo greičiau bus galima apsaugoti sveikus vynmedžius.

 

Apsisaugojimo priemonės:

Kitose šalyse apsaugai nuo netikrosios miltligės naudojami įvairūs fungicidai. Gaila, bet Lietuvoje pakol kas nėra registruotų fungicidų pritaikytų apsaugai nuo vynuogių netikrosios miltligės, tam naudojami fungicidai nuo grybinių ligų plintančių tarp agurkų, braškių ar pomidorų.

Aš rekomenduoju naudoti ekologiškus preparatus, firmos „Nutritechsystem Baltic“, pagamintų iš augalinės kilmės produktų, ekstraktai skiedžiami su vandeniu, santykiu 1:300 ir purškiami per lapus. Jų galite įsigyti parduotuvėje Vitis.lt.

  • Funres iš siauražiedės mimozo Mimosa tenuiflora ir citrusinių vaisių sėklų ekstrakto (30 ml)
  • Flama iš siauražiedės mimozo Mimosa tenuiflora ekstrakto (30 ml) ir vario oksichlorido (CuSO4 mikroelementinė trąša)
  • Mimoten iš siauražiedės mimozos Mimosa tenuiflora ekstrakto (30 ml) naudojamas kartu su Zytron iš citrusinių augalų sėklų ekstrakto (10-15 ml).

Tikroji Miltligė (Uncinula necator, syn.Erysiphe necator),

grybinė vynmedžio liga, kurią sukelia vynmedinė uniculė (unicule necator), plinta ant jaunų ūglių ir kekių ir lapų. Liga ypatingai suaktyvėja esant labai karštoms dienoms ir vėsioms naktims, o infekcija plinta nuo 5 Co temperatūros ir 40 % oro drėgnumo, jau nuo vasaros pradžios, nuo birželio mėnesio vidurio.

Simptomai:

Ant nesumedėjusio ūglio atsiranda netolygiai išsidėstę, nuo violetinės iki juodai mėlynos spalvos, dėmės, ant jaunų žalių lapų viršutinės pusės – gerai matomos pilkšvos spalvos apnašos. Ligos pažeisti vynmedžių lapai garbanojasi, nustoja augę, džiūsta ir krinta. Liga pavojinga žiedynams ir uogoms jų formavimosi pradžioje, jaunos vynuogių kekės pasidengia baltu šerkšnu, lyg atrodo būtų apibarstyti miltais ar pelenais, vėliau kekės sunyksta ir pajuoduoja, uogos sutrūkinėja.

Iš esmės, pažeistos ląstelės, daugiau jau negali būti pagydomos. Apsaugos priemonės gali tik pristabdyti ligos plitimą, todėl labai svarbu laiku pastebėti ligos židinį. Tikrosios miltligės pakenktas augalas labai nusilpsta ir praranda atsparumą žiemos šalčiams. Ligos sukėlėjas peržiemoja ir pavasarį vystosi kartu su ūgliu. Todėl svarbu rudenį, surinkti pažeistus lapus ir kekes, nukarpyti užkrėstus ūglius. Jei praeitais metais vynmedžiai buvo smarkiai užsikrėtę, jau ankstyvą pavasarį reikia imtis tinkamų priemonių, ligai sustabdyti.

 

Apsisaugojimo priemonės.

Kitose šalyse apsaugai nuo miltligės naudojami įvairūs fungicidai. Gaila, bet Lietuvoje pakol kas nėra registruotų fungicidų pritaikytų apsaugai nuo vynuogių miltligės ligos, tam naudojami fungicidai nuo grybinių ligų plintančių tarp agurkų, braškių ar pomidorų.

Aš rekomenduoju naudoti ekologiškus preparatus, firmos „Nutritechsystem Baltic“, pagamintų iš augalinės kilmės produktų, ekstraktai skiedžiami su vandeniu, santykiu 1:300 ir purškiami per lapus. Jų galite įsigyti parduotuvėje vitis.lt .

  • Mimoten iš siauražiedės mimozos Mimosa tenuiflora ekstrakto (30 ml) naudojamas kartu su Zytron iš citrusinių augalų sėklų ekstrakto (10-15 ml).
  • Canelys iš Ceiloninio cinamono Cinnamomum vertum lapų ir žievelės ekstrakto (30 ml) naudojamas kartu su Zytron iš citrusinių augalų sėklų ekstrakto (10-15 ml).
  • Funres iš siauražiedės mimozo Mimosa tenuiflora ir citrusinių vaisių sėklų ekstrakto (30 ml)

Kekerinis puvinys vynuogių kekėse (Botrytis cinerea, Botryotinia fuckeliana)

Noble Rot

Kekerinis puvinys yra pakankami paplitusi liga, kuri pažeidžia uogas, kartais net ir lapus bei kamieną. Ant kamieno gali pereiti lengvą žiemą. Ja serga daugiau nei 80 žinomų augalų visame pasaulyje. Ligos sukėlėjas – pilkasis kekeras (Botrytis cinerea), grybinės kilmės užkratas, vynuogių auginime žinomas ne daugiau nei 60 metų, pasireiškia uogoms baigiant nokti, esant ne mažiau nei 15 BRIX. Geriausiai vystosi prie 20-28 oC temperatūros, esant drėgnam orui, lietingam rudeniui.

Simptomai:

Ant ligos pažeistų uogų atsiranda rusvų dėmių, odelė ir minkštimas susitraukia, uogos pradeda pūti.

 

Keletas patarimų kad išvengti ligos:

  • Reikėtų formuoti kuo aukštesnį kamieną, kad uogos negautų daug drėgmės nuo žemės;
  • tinkamai genėti, kad uogos gautų pakankamai gerą vėdinimą;
  • pašalinti pažeistus lapus ir kekes, kad ant medžio nevyktų puvimas;
  • neleisti augti piktžolėms, nes jos kaupia drėgmę;
  • purenti žemę, kad vanduo geriau susigertų į žemę;
  • Laiku nuimti derlių, kol nepradėjo pūti uogos nuo pernokimo.

O jei visgi vynmedis užsikrėtė liga reikia sustabdyti ligos plitimą. Aš rekomenduoju naudoti ekologiškus preparatus, firmos „Nutritechsystem Baltic“, pagamintų iš augalinės kilmės produktų, ekstraktai skiedžiami su vandeniu, santykiu 1:300 ir purškiami per lapus. Jų galite įsigyti parduotuvėje www.vitis.lt

  • Mimoten iš siauražiedės mimozos Mimosa tenuiflora ekstrakto (30 ml) naudojamas kartu su Zytron iš citrusinių augalų sėklų ekstrakto (10-15 ml).
  • Funres iš siauražiedės mimozo Mimosa tenuiflora ir citrusinių vaisių sėklų ekstrakto (30 ml)
  • Flama iš siauražiedės mimozo Mimosa tenuiflora ekstrakto (30 ml) ir vario oksichlorido (CuSO4 mikroelementinė trąša)

Amarai, kandys ir vikšrai pavojingi vynuogėms

Amarai išsiurbia iš lapų ir kamieno augalo sultis. Kai kurie amarai išplinta ant jaunų vynmedžių ūglių lapų apatinės pusės. Pažeisti lapai deformuojasi, gelsta, ruduoja ar susisuka.

 

Kandis (Lobesia botrana),

tai vynuogių drugys, sparčiai plintantis Europos vynuogynuose. Šių drugių vikšrai minta žiedais, uogų pumpurais, vėliau puola ant vaisių. Kandžio sparnų ilgis 11-13 mm, rudos spalvos tamsiomis dėmėmis.

 

Sėkmės kovojant su vynmedžių kenkėjais!

Ramūnas Pilvelis

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *