Apsaugokime savo vynuoges nuo pavasarinių šalnų

Lietuvos klimate auginant vynuoges, yra didžiulis pavojus prarasti derlių pavasarį pasirodžius pirmosioms pavasarinėms šalnoms. Šiais metais pavasaris pasirodė kokiomis trimis savaitėmis anksčiau nei įprasta, tad vynmedžių pumpurai gavę šilto lietaus ir saulės šilumos prasprogo anksčiau nei įprasta. Didelės pavasarinės šalnos nušaldo ne tik žiedus ir uogų užuomazgas, bet ir vos išsiskleidusius lapus, ūglius ar jų viršūnes.

Ateinančiomis, gegužės pirmosiomis dienomis, Rytų ir pietryčių Lietuvoje, sinoptikai prognozuoja pirmąsias šalnas. Būtina pagalvoti apie nuo šalnų apsisaugojimo priemones. Esant nuo -1 iki -4  °C temperatūrai reikia imtis visų priemonių vynmedžiams apsaugoti.

Šaltis yra ne vienodas šaltis. Šalnos susidaro kai ant žemės nusileidžia šalto oro masės. Per naktį žemė greitai atiduoda šilumą, todėl pažemėje naktį būna šalčiausia. Meteorologijos stotys temperatūrą matuoja 2 m aukštyje, o temperatūra pažemėje gali labai skirtis. Kartais būna, kad stotys užfiksuoja 0, o prie pat žemės būna ir – 7 °C  laipsniai. Tai galime matyti ir praktiškai: anksti ryte, po šalnos, išėję į lauką kvėpuojame teigiamos temperatūros oru, o žolė dar būna pasidengusi šerkšnu. Praktiškai šalnas galima suskirstyti į kelis tipus: Požeminės šalnos ir šalto oro šalnos.  Požeminės šalnos yra pavojingos palei žemę augantiems vynmedžiams, o šalto oro šalnos yra pavojingos ir aukštu kamienu formuojamiems vynmedžiams.

1. Vandens laistymas ar purškimas ant žiedų.

Šaltis yra stipresnis esant sausam orui, o palijus ar paliejus dirvą prieš šalnas, temperatūra būna 1-2 °C aukštesnė.  Esant sausam klimatui artėjant požeminėms lengvoms šalnoms užteks palaistyti dirvą, esant gilesnėms šalto oro šalnoms, vienas iš apsisaugojimo būdų yra per šalnas ant žiedų pastoviai purkšti vandenį ir padengti žiedus vandeniu. Šalnų metu vanduo sušąla į ledą ir taip apsaugo žiedą. Toks apsisaugojimo būdas reikalauja pakankamai didelių investicijų.

2. Vynmedis prie pietinės mūro sienos ir upės vandens pietinio šlaito.

 

Pavasarinės šalnos mažiau pavojingos kai vynuogės pasodintos prie pietinės namo sienos ar pietiniame šlaite, kai šlaitas nueina į tekantį vandenį ar didelį ežerą. Mūrinė ar akmeninė siena veikia kaip šilumos akumuliatorius, per dieną įšyla nuo saulės spindulių, o naktį šią šilumą atiduoda vynmedžiams. Pietiniame šlaite žemė labiau įšyla nes saulės spinduliai į žemę kerta stačiu kampu, naktį slenkantis šaltis šlaitu nuslenka žemyn į upę ar ežerą, o vanduo veikia kaip šilumos akumuliatorius.

3. Agrodanga Lutrasil.

Trumpo kamieno vynmedžio formavimo būdu, vynmedžius galite apkloti agroplėvelės apklotu. Dviguba agrodanga apsaugo net nuo –5 °C šalčio, puikiai tam tinka Agrodanga Lutrasil. Aukšto kamieno formavimo būdu, kai pumpurai yra 50 – 60 cm aukštyje, požeminės šalnos yra mažiau pavojingos, bet pavojingos yra šalto oro šalnos.

4. Elektro kabelis

Savo darže ar sode aplink vynmedžių kamienus galite išvedžioti šildomus elektrinius kabelius. Nuo kabelio sklindanti šiluma pasiskirsto mažame plote, kyla į viršų ir taip pašildo tiek lapus, tiek žiedus. Teko, girdėti, kad Australijoje tokiu būdu vynmedžius efektyviai apsaugo esant iki –6 °C šalčio nakties temperatūrai.

5. Vėjo ventiliatoriai

Oro maišymas – yra gera apsauga, bet poveikis priklauso nuo pasirinktos technikos ir šildomo ploto. Pramoniniuose vynuogynuose naudojami vėjo ventiliatoriai pašildant orą dujomis, galintys pašildyti orą iki 80 metrų atstumo.  Aukščiau esantis oras yra šiltesnis, todėl oro maišymas yra pakankamai efektyvus.

6. Dūmai

Senaisiais laikais buvo naudojamas paprastas ir tuo pačiu pakankamai pavojingas būdas – laužų deginimas, skleidžiant didelius dūmus. Dūmas susidarytų kaip apsauginis šydas nuo šalčio. Tai nėra patikimas būdas, kadangi vėjas ir kiti oro reiškiniai gali paskleisti dūmus netinkama kryptimi ar dūmai pakiltų į orą iš neapsaugotų vynuogyno. Galima pasitelkti diskotekų dūmines mašinas, bet dėl oro sąlygų poveikis galimas lygiai toks pats kaip ir deginant laužus, bei jos daugiau formuoja rūką, bet ne debesį.

7. Dvigubas genėjimas

Šiaurės Amerikoje pakankamai stipriai paplitęs dvigubas genėjimas, kuris sumažina šalnos nuostolius. Pirmas genėjimas kaip ir įprasta atliekamas žiemą paliekant pumpurų su atsarga, antras genėjimas atliekamas pasibaigus šalnoms paliekant tik sveikus pumpurus. Nuotraukos pavyzdyje, kairėje matome genėjimą prieš šalčius, dešinėje vynmedis taip atrodo po antro genėjimo pasibaigus pavasario šalnoms. Toks būdas turi skirtingas šakos ir uogų vystymosi stadijas. Kai kurie Vokietijos praktiniai pavyzdžiai rodo, kad taip genėtos vynuogės sukaupia mažiau 13 °Oe (apie 3 Brix) ir 3,6 g/l bendrųjų rūgščių.

8. Aukštos koncentracijos augalinis aliejus

Ankstyvą pavasarį ištepus vynuogių pumpurus aukštos koncentracijos aliejumi, prailginamas vynmedžio pumpurų žydėjimo metas iki 20 dienų. Šis metodas tinkamai veikia tiek Hybridinėms, tiek Vitis Venifera veislės vynuogėms. Tyrimai rodo, kad derlius pablogėja tik 2 °Oe, o tai dar normos ribose.  Šio metodo apsisaugojimo būdas mūsų Lietuvos klimato sąlygoms pasitvirtintų ankstyvosioms vynuogėms, nes vegetacijos periodas yra pavėlinamas, bet gali pabloginti vėlyvo nokimo vynuogių derlių, nes iki rudeninių šalnų gali nespėti sunokti vynuogių uogos.

Pasirinkimas kokį apsisaugojimo būdą naudoti priklauso nuo vietovės specifikos, vynuogių kiekio ir jūsų galimybių, svarbu, kad apsaugotumėte derlių.

Rramūnas Pilvelis

 

 

 

 

 

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *